Naujuoju airBaltic vadovu paskirtas Martinas Gaussas

Baltijos šalių oro bendrovės „airBaltic“ priežiūros taryba naujuoju generaliniu direktoriumi ir valdybos pirmininku išrinko Martiną Gaussą (Martin Gauss). Naująsias pareigas M. Gaussas eis nuo lapkričio 1 dienos.

43 metų Martinas Gaussas yra aviacijos profesionalas, turintis beveik 20 metų patirtį:

• 2009-2011 metais M. Gaussas buvo Vengrijos vežėjo „Malev“, turinčio 22 lėktuvus ir 2010 m. skraidinusio per 3 milijonus keleivių, generalinis direktorius. Šioje oro bendrovėje jis pertvarkė lėktuvų parką, sumažindamas lėktuvų tipų skaičių nuo penkių iki dviejų, ir įkūrė naujas struktūras. 
• M. Gaussas aviacijos karjerą pradėjo 1992 m. kaip „Boeing 737“ pilotas „British Airways“ dukterinėje bendrovėje „Deutsche BA“, o jau po kelių metų darbavosi oro bendrovės vadovybėje. Jis buvo paskirtas Skrydžių valdymo palaikymo skyriaus vadovu, netrukus tapo Antžeminio aptarnavimo skyriaus vadovu. 2002 m. M. Gaussas pakilo į skrydžių valdymo direktoriaus pareigas – jis buvo atsakingas už lėktuvų įgulą ir Veiklos valdymo skyrių. 
• 2003 m. „British Airways“ pardavė „Deutsche BA“ Hans Rudolf Woehrl grupei, o kitais metais Martinas Gaussas tapo „Deutsche BA“ (DBA) vykdomuoju direktoriumi, atsakingu už naują oro linijų pristatymą, bei įgijo 10 proc. bendrovės akcijų. M. Gaussui vadovaujant kompanija tapo pelninga. 2006-taisiais DBA parduota oro bendrovei „AirBerlin“, M. Gaussas vadovavo integravimo procesui, o po metų, išdirbęs oro bendrovėje 15 m., paliko ją. Per paskutiniuosius jo vadovavimo metus DBA, turėdama 28 lėktuvus, atliko 60 tūkst. skrydžių ir skraidino 4,5 mln. keleivių. 
• 2007 metais M. Gaussas tapo „Cirrus Group“ vykdomuoju direktoriumi ir „Cirrus Airlines“ generaliniu direktoriumi bei vadovavo biurų Miunchene centralizavimui. Projektui pasibaigus 2008 birželį, jis įkūrė savo verslą ir dirbo nepriklausomu aviacijos konsultantu.

M. Gausas taps trečiuoju „airBaltic“ valdybos nariu, kiti du buvo išrinkti spalio pradžioje – tai vykdomoji direktorė Laila Odina ir finansų direktorius Vitolds Jakovlevs.

Spalį naujajam „airBaltic“ kapitalui buvo nuspręsta skirti 153 mln. eurų. Kapitalą finansuoja du pagrindiniai akcininkai – Latvijos vyriausybė ir „Baltic Aviation Systems“. Šiuo metu oro bendrovė turi daugiau kaip 60 tiesioginių skrydžių į Euroą, Skandinaviją, Rusiją, NVS šalis ir Artimųjų Rytų miestus iš savo bazės Rygoje. Lietuvoje „airBaltic“ vykdo skrydžius iš trijų Lietuvos oro uostų – Vilniaus, Kauno ir Palangos. 

• Talinas – Vilnius – bus vykdoma 11 skrydžių per savaitę: rytiniai skrydžiai pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais; vakariniai skrydžiai pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais; vidurdieno skrydis – penktadieniais; 
• Talinas – Maskva – skrydžiai bus vykdomi kasdien;
• Talinas – Kijevas – skrydžiai bus vykdomi keturis kartus per savaitę: pirmadieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais. Nuo 2012 m. kovo 1 d. skrydžiai bus vykdomi ir antradieniais;
• Talinas – Amsterdamas – skrydžiai bus vykdomi kasdien, 11 kartų per savaitę;
• Talinas – Bruselis –  skrydžiai bus vykdomi 6 kartus per savaitę. Skrydžiai nebus vykdomia tik šeštadieniais;
• Talinas – Kopenhaga – skrydžiai bus vykdomi 20 kartų per savaitę. Skrydžiai bus vykdomi 3 kartus per dieną, išskyrus šeštadienį;
• Talinas – Oslas – skrydžiai bus vykdomi 9 kartus per savaitę. 12 kartų per savaitę bus vykdomi skrydžiais nuo 2012 kovo 1 d.;
• Talinas – Sankt Peterburgas – skrydžiai bus vykdomi kasdien;
• Talinas – Trondheim – skrydžiai bus vykdomi tris kartus per savaitę. Nuo 2012 kovo 1 d. skrydžius vykdys 5 kartus per savaitę;
• Talinas – Tartu – skrydžiai bus vykdomi 6 kartus per savaitę.