Ar planuodami keliones atsižvelgiate į tvarių kelionių principus? Žinių radijo laidoje „O koks tavo CO2 pėdsakas?“, svečiavosi Estravel kelionių centro vadovė Žydrė Gavelienė. Žydrė dalinosi tvaraus keliavimo praktikomis, papasakojo kaip link tvarumo žengia aviakompanijos, kruizų kompanijos, kaip įvairūs tvarumo reikalavimai veikia keliautojus ir ne tik. 

Žinių radijo laida „O koks tavo CO2 pėdsakas?” dekonstruoja populiarias tvarumo sąvokas ir ieško paprastų atsakymų į dažnai sudėtingai paprastam žmogui skambančius klausimus. Daugiau laidų – ziniuradijas.lt.

Žinių radiją ir Estravel kelionių centrą taip pat kviečiame sekti Facebook plaftormoje.

Ką turėtų žinoti keliautojai,pamatę tokias sąvokas, kaip „ekoturizmas“ ar „tvarus turizmas“?

Ekoturizmas yra gamtos turizmo rūšis, kuri orientuota į aplinkos tvarumą, ekologijos išsaugojimą, siekiant apsaugoti tam tikrą kraštovaizdį ir skatinti žaliąjį keliavimą. Tuo tarpu tvarus turizmas nėra atskira turizmo rūšis. Tai labiau poveikis, kurį daro žmogus keliaudamas. Tvarų turizmą mes labiau suvokiame kaip būdą, kaip ateityje mes norime formuoti patį turizmą. Yra tam tikri pasauliniai turizmo tvarumo kriterijai, kurių turi laikytis kelionių organizatoriai, ką turi daryti viešbučiai ir DMO (angliškai tai Destination Marketing Organization) – turizmo rinkodaros organizacijos. Mūsų šalies DMO atitikmuo šiuo atveju būtų „Keliauk Lietuvoje“, jeigu kalbėtume apie Vilnių, tai „Go Vilnius“. Paskutinė sąvoka verta paminėjimo yra „Atsakingas keliavimas“. Tai yra atsakomybė, visiškai priklausanti keliautojui. Čia apsvarstoma, kaip žmogus gali kiekvienoje kelionėje keliauti atsakingiau, tvariau.

Kada jau pradėjote jausti tuos reikalavimus, kad jau liečia turizmo sektorių? Kaip kelionių organizatoriai tam tikrus kriterijus turbūt turite išpildyti.

Kalbant apie keliones ir kada Estravel pajuto reiklumą tvarumo srityje, tai vertėtų praplėsti mintį, kad Estravel nėra vien tik laisvalaikio kelionių organizatorius. Estravel yra ir verslo kelionių organizatorius, todėl mums taikomi reikalavimai labai stipriai koreliuoja su tarptautinėms įmonėms taikomais reikalavimais. Kai tarptautinės įmonės pirmosios pradėjo taikyti reikalavimus, skaičiuoti savo CO² pėdsaką, atsakingai keliauti ir dalinti rekomendacijas savo keliautojams, darbuotojams, tai natūralu, kad mes prie to turėjome prisitaikyti ir netgi būti to pirmtakais. Tai buvo, žinokit, turbūt kokį dvylika metų atgal.

Nuo ko prasidėjo tvarumo įvedimas turizmo sektoriuje?  

Tai prasidėjo nuo tarptautinių įmonių, kurios kreipėsi į mus pristatydamos savo programą ir ieškodamos, kaip keliautojų pasirinkimai galėtų būti tvarūs. Mes patys pradėjome galvoti apie kelias vietas, kur įgyvendinti. Pirmiausia, žinoma, poveikis aplinkai. Antra, poveikis pačiam keliautojui. Ir trečia, poveikis įmonei. Visa tai prasidėjo nuo paprastų pasiūlymų, kad reikia užsisakyti bilietą su tiesioginiu skrydžiu, iki keliautojų gerovės. Kai keliautojas jaučiasi gerai, jis yra linkęs priimti ilgesnius tvaraus keliavimo sprendimus. Taip pat aktualu buvo tiekėjų atrankos – svarstėme, kokioms oro linijomis skristi, įsigyti žaliuosius bilietus ir yra netgi korporatyvinių klientų, kurie savo darbuotojams leidžia pirkti tik žaliuosius bilietus.  

O kas yra žaliasis bilietas?  

Tai toks kelionės bilietas, kai 20% nuo bilieto kainos yra kompensuojamas padarytas poveikis aplinkai. Tai pavyzdžiui, jeigu jūsų bilietas kainuoja 600 EUR, tai 120 EUR nuo tos bilieto kainos bus skiriama aplinkai gerinti. Tai gali būti kažkokiai tvarumą skatinančiai programai, biokurui, medžių sodinimui. Natūralu, kad šie bilietai kainuoja daugiau.

Ar transportas yra didžiausias teršėjas kalbant apie keliones?

Nesakyčiau vienareikšmiškai. Dalis lėktuvų yra užpildomi biokuru, tai tokais atvejais viskas yra gerai – ta žala yra minimali ir netgi dar kompensuojama. Tačiau tai kartu yra ir kiekvieno keliautojo atsakomybė. Jeigu, tarkime, aš skrendu į Stambulą su dviem persėdimais, tai net ir su geriausiais norais nepavyks apsaugoti aplinkos – labiausiai teršiama aplinka yra tada, kai lėktuvai kyla. Tai kelionės lėktuvu tvarumas priklauso nuo kuro, kuris naudojamas skrydžio metu, ir galimybių skristi tiesioginiais maršrutais. Bet lygiai taip pat svarbu yra bagažo kiekis, nes kiekvienas papildomas kilogramas teršia aplinką. Todėl mes labai raginame keliautojus skristi su kuo mažiau bagažo, nes realiai tiek daug mums visko nereikia. Taip pat dingo iš lėktuvų lankstinukai ir indai, kuriuose yra pateikiamas gėrimas ar maistas. Jie yra popieriniai.

O kaip viešbučiai taiko tvarumo kriterijus?

Vienas iš kriterijų yra taikyti Green Key standartą. Labiausiai šiuo atveju pirmauja viešbučiai, kurie yra grandinės ir tarptautiniai, pavyzdžiui Radisson viešbučiai. Taip pat galima atsižvelgti, kaip viešbučiai apie save komunikuoja. Keliautojai tikrai turi galimybę rinktis viešbučius, kurie galvoja apie tvarų keliavimą. Tai reiškia kiekviename internetiniame puslapyje rasime informaciją, ką jie daro tvarumo atžvilgiu. Dar galite paklausti kelionių agentūros ir organizatoriaus, kokį viešbutį maksimaliai tvarų gali pasiūlyti. Paprasčiausias dalykas yra atsisakyti visų plastikinių vienkartinių indų – juos keisti į popierinius arba medinius įrankius. Taip pat atsisakyti mažų šampūno buteliukų ir leisti svečiams naudotis dideliais papildomais šampūno buteliais. Dar galime atsisakyti kasdieninio kambarių valymo, rankšluosčių keitimo. Viešint Japonijoje teko pirmą kartą kambaryje rasti informaciją, kurioje galėjau pasirinkti, kaip aš noriu, kad mano kambarys būtų valomas. Jeigu šios informacijos nepateiki, kambaryje nedaroma nieko. Lygiai taip pat yra taikomi reikalavimai kelionių organizatoriams. Pradedant nuo to, kad rinktis tvarius viešbučius, rinktis tvarias aviakompanijas, įtraukti tvarų judėjimą visuomeniniu transportu vietoj privataus transporto.

Kaip taikyti tvarumo kriterijus maitinime?

Galima naudoti vietoje augintą maistą, bet su tuo yra ir labai daug iššūkių. Pavyzdžiui, organizuojant didesnį renginį, gali nebūti tiek ūkininkų, kurie aprūpintų didelę grupę žmonių maistu. Dar labai svarbu yra kaip serviruojame vandenį. Labai dažnai matome jau atvejų, kai konferencijos ar renginio suvenyras yra buteliukas, kuriame tu gali prisipildyti vandens. Pavyzdžiai galėtų būti, kad Helsinkyje valdžia nusprendė, kad jų konferencijų ir renginių metu bus visiškai atsisakyta alkoholio ir mėsos patiekalų. Zimbabvėje dar buvo pastatytos vandens stotelės. Nusipirkęs butelį keliautojas turės QR kodą ir jį nuskenavęs galės prisipildyti butelį. Tai tų galimybių tikrai yra labai daug. 

Kaip ir sakėte, bilietas kainuoja brangiau, galbūt ir apgyvendinimas viešbutyje, turinčiame sertifikatą. Ar renkasi paprasti žmonės tą tvarumą ir moka daugiau, ar vis tik liekame ekonominiai keliautojai? 

Nepaisant to, kad visi mes kalbame labai daug apie tvarumą, papildomą eurą ar kelis už bilietą yra linkę sumokėti tik 2%. Gal tam dar reikia laiko? Gal to pasitikėjimo nėra? Trūksta, galbūt ir komunikacijos šitoje vietoje. Tačiau nors ir už bilietą nemokame brangiau, tvarumas mums rūpi. Tikrai matau keliautojus, kurie nešiojasi savo vandens buteliukus ir oro uostuose juos prisipildo. Taip pat paimkime kaip pavyzdį nuostabiąją Klaipėdą. Ten dalis autobusų, vandens autobusų ir vandens dviračių yra varomi elektra ir jie visi gaminti Klaipėdoje. Ką noriu pasakyti, tai tikrai sėkmingų pavyzdžių turime labai daug, tik mums apie tai reikia daugiau komunikuoti. Jeigu mes nekomunikuojame, mes nebūsime ateities keliautojo pasirinkimas. Manau, kad ateityje tikrai turistai vertins dar daugiau tvarumo veiksnių.

Kruizinės kompanijos kažkada buvo vienos iš tų, kurios labiausiai teršia vandenį. Jau šiomis dienomis matau, kiek tos kruizinės kompanijos daro, kad žala aplinkai būtų minimali. Griežtai neleidžiama įsinešti savo plastikinių buteliukų ir jų prisipildyti neleidžiama, naudojama labai daug daržovių ir dalinai atsisakoma mėsos, kruizų kompanijos ekskursijose įtraukia vietos bendruomenės lankymą. Ką jau kalbėti apie gamtinėmis dujomis varomus kruizinius laivus. Tokių laivų nereikia ir toli ieškoti, nes pokyčių vyksta labai daug.

Kaip manote, kas mūsų laukia per artimiausius penkerius metus? Link ko viskas eina? Kokį matote ateities paveikslą? 

Ateityje mes tikrai turėsime sekti kiekvieną savo pėdsaką. Galbūt net ne penkių metų, bet dvidešimties metų perspektyvoje. Mes turėsime limitą, kiek kiek galime palikti CO² ir tai apims kiekvieną kelionę. Aš tikiu, kad Vilnius ir Lietuva tikrai taps galimybe tvariai keliauti. Šiandien mes dar neturime tos galimybės tvariai keliauti traukiniu. Mielai dalis lietuvių keliautų po Europą ar tą pačią Lenkiją, ar į Taliną. Mažiau tikrai mes nekeliausime, o keliausime tik dar tvariau. Tiek daug konferencijų, renginių, šalių praplėsti akiračiui, universitetų žinioms gilinti, šeimos susitikimo galimybių laukia mūsų. Kelionės tampa vis labiau švarios ir kartu patogios.

Jums rūpi atsakingas keliavimas?

Kviečiame skaityti Estravel rekomendacijas ir patarimus kaip galite keliauti tvariau.

• 3 paprasti žingsniai kaip pradėti tvariau keliauti.
• Kaip tvarumo praktikas įgyvendina kruizų kompanijos?
• Kaip organizuoti verslo renginį, teambuilding atsakingai?
• Kas yra žaliojo tarifo lėktuvų bilietai?