Joninės – viena reikšmingiausių tradicinių švenčių Lietuvoje, sutampanti su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje pasiekiama ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Nuo seno ši trumpiausios nakties šventė siejama su gamtos ciklo kulminacija – šviesos pergale prieš tamsą – ir gaubiama magiškų papročių. Įdomu tai, kad vasaros saulėgrįža švenčiama daugybėje pasaulio šalių įvairiais pavadinimais, perėmus senąsias tradicijas. Šiame blogo įraše pristatysime Joninių tradicijas kitose šalyse ir kaip magiški papročiai atsiskleidžia įvairiose kultūrose.
Švedija: Midsommar
Midsommar – viena mėgstamiausių ir didžiausių metų švenčių Švedijoje. Ši ilgiausia metų diena garsėja šokiais aplink gėlių vainikais apipintą gegužinės stulpą (švediškai midsommarstång), kuris simbolizuoja gyvybingumą ir vaisingumą. Žmonės puošiasi gėlių vainikais, renkasi su šeima ir bičiuliais kaimo sodybose ar gamtoje, kur vaišinasi tradiciniais patiekalais – nuo marinuotos silkės ir bulvių iki braškių torto. Kadangi šiaurėje saulė beveik nenusileidžia, šventės dalyviai džiaugiasi „nesibaigiančia“ diena, žaidžia žaidimus, dainuoja liaudiškas dainas ir mėgaujasi vasaros magija po atviru dangumi.
Suomija: Juhannus
Juhannus – pagrindinė vasaros šventė ir oficiali nedarbo diena Suomijoje, kai daugelis suomių su šeima ir draugais išvyksta į kaimo sodybas prie ežerų pasitikti „baltosios nakties“. Vidurnaktį saulė beveik nenusileidžia, todėl šventės atmosfera ypatinga: deginami laužai (suomiškai vadinami kokko), tikint, kad ugnis nuvys piktąsias dvasias ir atneš sėkmę derliui. Tradiciškai Juhannus metu kaimo sodybose taip pat kaitinamasi pirtyje, kepami kepsniai, žvejojama ir plaukiojama – visa tai tapo neatsiejama ilgiausios dienos poilsio dalimi. Šventinę nuotaiką lydi dainos, šokiai ir net burtai – merginos renka 7 laukų gėles ir deda po pagalve tikėdamos susapnuoti būsimą jaunikį, o daugelis linksminasi iki pat saulės patekėjimo.
Latvija: Līgo (Jāņi)
Latvijoje vasaros saulėgrįža švenčiama per Līgo vakarą (birželio 23 d.) ir Jāņi dieną (birželio 24 d.) – abi dienos yra valstybinės šventės, laikomos viena didžiausių metų švenčių. Tradiciškai latviai trumpiausią naktį leidžia nemiegodami: išvyksta iš miestų į kaimus, kur iki aušros kuria laužus, dainuoja liaudies dainas su priedainiu līgo ir šoka aplink ugnį. Šventės simboliai – ąžuolo lapų vainikai vyrams ir lauko gėlių vainikai moterims, kurie pinami dieną ir dėvimi per naktį. Prie stalo visi būtinai vaišinama Jāņi sūru (varškės sūris su kmynais) ir alumi – tikima, kad šios vaišės užtikrins gausų miežių derlių ir karvių pieną kitąmet. Apie vidurnaktį drąsiausieji leidžiasi ieškoti paparčio žiedo – pagal seną legendą, suradus šį stebuklingą žiedą, lydės laimė ir išmintis.
Estija: Jaanipäev
Estijoje vasaros saulėgrįža – Jaanipäev (Jono diena) – taip pat viena laukiamiausių metų švenčių. Per Joninių naktį estai tradiciškai kuria didžiulius laužus ant kalvų ar jūros pakrantėje, kad šventinė ugnis būtų matoma kuo toliau. Ugnis čia laikoma apsaugos ir apsivalymo simboliu, todėl jaunimas dažnai drįsta per ją peršokti, tikėdami sėkme ir sveikata. Kaip ir kaimyninėse šalyse, Estijoje pinami gėlių vainikai, dainuojamos liaudies dainos, o prie laužų skamba armonikų muzika. Įdomu tai, kad birželio 23–24 d. Estijoje minima dar viena švenė Võidupüha, kuri suteikia ir patriotinę prasmę. Vis dėlto pagrindinis Jaanipäev akcentas – bendrystė gamtoje švenčiant ilgiausią metų dieną, kai naktis tokia šviesi, jog beveik nesutemsta.
Lenkija: Wianki (Noc Świętojańska)
Lenkijoje vasaros saulėgrįžos tradicijos siekia senovės slavų Kupala šventę, kuri vėliau sutapatinta su Joninių naktimi (Noc Świętojańska). Šiuolaikinis šventimo pavyzdys – kasmetinis Krokuvos festivalis Wianki (liet. „vainikai“), pavadintas pagal merginų vainikų plukdymo paprotį. Ilgiausią metų naktį jaunos merginos pina gėlių ir žolelių vainikus ir leidžia juos upe, tikėdamos, kad vaikinas pagavęs vainiką taps jų būsimu vyru (jei vainikas nuskęsta – nelaimingas ženklas). Wianki šventėje taip pat įžiebiami laužai, per kuriuos pašėlę jaunuoliai šokinėja, o ore sklando žolelių deginimo dūmai – šie papročiai atkeliavę dar iš pagoniškų laikų. Šiandien Krokuvoje Joninių naktis neįsivaizduojama be masinių koncertų, fejerverkų ir kitų pramogų po atviru dangumi, kuriuose persipina senosios tradicijos ir šiuolaikinė muzika. Taip Lenkijos žmonės švenčia šviesos ir vasaros triumfą, nepamiršdami protėvių papročių.
Jungtinė Karalystė: Stonehenge
Jungtinėje Karalystėje Joninių metas plačiai žinomas kaip Midsummer ir nors tai nėra oficiali šventė, tūkstančiai žmonių kasmet plūsta į Stonehenge stebėti įspūdingo reiškinio – saulės tekėjimo pro senovinį akmenų ratą vasaros saulėgrįžos rytą. Legendomis apipintoje Stonehenge vietovėje, esančiame Anglijoje, susirenka įvairi publika: nuo smalsių keliautojų iki neopagoniškų tradicijų sekėjų, kurie būgnų dundesiu ir dainomis sutinka pirmuosius saulės spindulius. Tikima, kad saulėgrįžos rytas Stonehenge yra kupinas dvasinės energijos – akmenų ir saulės sąveika primena priešistorinius laikus, kai žmonės stebėjo dangaus kūnus ir šventė gamtos ciklą. Ši unikali aušros sutikimo ceremonija tapo savotišku simboliu, jungiančiu dabarties britus su senųjų keltų tradicijomis ir gamtos ritmais.
Kanada ir JAV: Šiaurės Europos bendruomenių šventės
Šiaurės Amerikoje vasaros saulėgrįža minima daugiausiai etninėse bendruomenėse, kurias įkūrė imigrantai iš Europos. Dar kolonijiniais laikais Europos naujakuriai Kanadoje ir JAV švęsdavo Jonines pagal savo gimtųjų kraštų papročius. Ši tradicija išliko iki šiandien: pavyzdžiui, švedų ir kitų skandinavų bendruomenės rengia Midsummer festivalius su liaudiška muzika, šokiais aplink gegužinę (maypole) ir nacionaliniais patiekalais. Tokie renginiai vyksta didžiuosiuose miestuose ir regionuose, kur gyvena gausesnės išeivių grupės – nuo Niujorko, kur kasmet surengiamas švediškas Midsommar vakarėlis Battery Parke, iki Ontarijo, kur skandinaviškų šaknų turintys kanadiečiai taip pat puoselėja šią vasaros tradiciją. Suomijos bendruomenės Kanadoje švenčia Juhannus uždegdamos laužus ir susiburdamos drauge gamtoje, tarsi grąžindamos dalelę tėvynės dvasios į savo naujus namus. Šios šventės Šiaurės Amerikoje suburia ir supažindina vietinius gyventojus su turtingu Europos Joninių paveldu.
Peru: Inti Raymi
Tolimojoje Pietų Amerikoje, Peru kasmet birželio 24 d. vyksta Inti Raymi – tai senoji inkų genties Saulės šventė, skirta Saulės dievui Inti pagerbti ir naujųjų metų pradžiai paminėti pagal inkų kalendorių. Nors Peru tuo metu – žiema (ši šventė sutampa su žiemos saulėgrįža pietų pusrutulyje), Inti Raymi nuo seno buvo didžiausias Inkų imperijos festivalis, simbolizavęs saulės sugrįžimą ir šviesos ilgėjimą. Šiandien Inti Raymi iškilmingai atgaivinta Kusko mieste kaip spalvingas kultūrinis renginys po atviru dangumi: šimtai aktorių ir atlikėjų, pasipuošę tradiciniais inkų drabužiais, vaidina ritualines scenas, šoka ir groja pagal autentišką muziką, atkurdami inkų laikų ceremonijas. Pagrindiniai vaidinimai vyksta prie istorinių vietų – Qorikancha šventyklos, miesto Plaza de Armas aikštėje ir didingoje Sacsayhuamán tvirtovėje, kur susirenka tūkstantinės minios žiūrovų. Inti Raymi šiandien laikoma antru pagal dydį festivaliu visoje Pietų Amerikoje ir svarbiausia metų švente Kuske – ji pritraukia minias vietinių gyventojų ir keliautojų iš viso pasaulio. Ugnies aukojimai, spalvingos vėliavos, tradiciniai šokiai ir saulės pasveikinimo apeigos sukuria nepakartojamą reginį, kuriuo perujiečiai didžiuojasi ir įprasmina senosios Inkų civilizacijos palikimą.
Joninių ir vasaros saulėgrįžos švenčių įvairovė visame pasaulyje rodo, kokia universali ir žmones jungianti yra ilgiausios dienos magija. Nuo Skandinavijos miškų iki Andų kalnų, ši šventė kviečia mus džiaugtis gamtos ciklu, švęsti šviesą ir bendrystę. Ar jau pajautėte vasaros įkvėpimą kelionėms? Estravel kelionių ekspertai su malonumu patars, rekomenduos ir suplanuos Jūsų magišką kelionę. Susisiekite su mumis:
- atvykę į biurą adresu Konstitucijos pr. 26, Vilnius („Forum Palace“ IV a.);
- paskambinę tel. nr. +3705 212 58 05;
- parašę mums laišką el. p. keliones[@]estravel.lt.
- užpildę užklausos formą.