Kokia situacija šiuo metu turizmo sektoriuje? Kaip gelbėti turizmo verslą? Kada keliautojai gali tikėtis pinigų už neįvykusias keliones? Savo įžvalgomis Lietuvos Ryto laidoje „Lietuva tiesiogiai“ dalinosi kelionių agentūros Estravel Vilnius vadovė Žydrė Gavelienė.

Pilną laidos įrašą kviečiame peržiūrėti paspaudus šią nuorodą. Jei apie svarbiausias kelionių pasaulio aktualijas mėgstate skaityti, svarbiausi interviu atsakymai – šiame blogo įraše.

Turizmo sektoriaus nuostoliai karantino metu

Kelionių ekspertė tvirtina, kad nuostolius yra sunku skaičiuoti, nes kol kas nėra aišku, kiek tęsis karantinas, ekstremali situacija. Taip pat nėra žinoma, kaip ilgai nebus galima vykdyti skrydžių dėl vienos ar kitos šalies sienų uždarymo. „Lietuvoje veikia apie 400 kelionių organizatorių. Realiai jie visi jau patyrė žalą. Tie 400 organizatorių darbina apie 3000 darbuotojų ir kiekvieną dieną žala didėja. Mes suprantame, kad sveikata yra prioritetas ir tikrai sutinkame su tuo, kad skrydžiai, kol pandemija siautė Europoje, nebuvo saugiausias variantas.“, – teigia Ž. Gavelienė.

NTVA vadovė primena: „Situaciją apsunkina tai, kad nėra galimybės atsiskaityti su vartotojais: „Ieškome visų įmanomų būdų ir norime, kad Lietuvos vartotojai atgautų pinigus arba gautų kelionių kuponus kaip galima greičiau.“

Ž. Gavelienė tvirtina, kad šį laikotarpį turizmo įmonės išgyvena skirtingai: „Priklauso nuo įmonės dydžio, nuo prieš tai buvusios finansinės situacijos. Dalis įmonių tikrai sumažino darbuotojų skaičių, dalis įmonių dar laiko tą patį darbuotojų skaičių prastovose. Yra ir atleidimų. Iš tikrųjų, ši situacija realiai dar neatspindi viso vaizdo, kas gali būti pasibaigus epidemijai, ko galime sulaukti.“ Kelionių ekspertė atkreipia dėmesį, kad valstybės ir vyriausybės pagalba šiuo atveju yra būtina. Nuo to priklauso, kaip Lietuvos turizmas atsigaus.

Valstybės pagalba nacionaliniu lygiu – būtina

Ž. Gavelienė teigia, kad labiausiai skausminga vieta šiandien dienai yra valstybės pagalbos nebuvimas, siekiant atsiskaityti su vartotojais. „Iš tikrųjų pagalbos iš valstybės balandžio mėn. pabaigoje dar nėra. Priemonė yra kuriama ir ji dar stringa ministerijų koridoriuose. Noriu užtikrinti visus keliautojus, kad Lietuvoje veikiančių kelionių organizatorių viena iš svarbiausių užduočių yra patenkinti vartotojų lūkesčius. Tai reiškia, kad tiems, kurie keliavo ir planavo keliauti ateityje – jiems kelionių kuponas yra pati tinkamiausia priemonė. Kitiems, kurie neplanuoja keliauti artimiausioje ateityje, siekiame kaip galima greičiau sugrąžinti pinigus.“

Kelionių ekspertė tikisi keliautojų supratimo – pinigų šiandien kelionių organizatorių sąskaitoje nėra, todėl yra būtina valstybės pagalba, teisingi civilinio kodekso pakeitimai, kurie apibrėžtų santykius tarp vartotojo ir kelionių organizatoriaus.

Estravel Vilnius vadovė teigia, kad kelionių organizatoriai ne tik laukia valstybės pagalbos, bet ir aktyviai siūlo priemones, kaip padėti turizmo verslui. „Kol kas priemonių, kaip jos bus pateiktos arba kaip jomis galės naudotis kelionių versle dirbantys žmonės nėra. Iš tikrųjų mes siūlome tai, kas matome yra svarbiausia. Bendradarbiaujame su Ekonomikos ministerija, su Vyriausybe ir tikimės, greitoje ateityje priemonės, skirtos atsiskaityti su keliautojais atsiras, o įmonėms bus įmanoma išsaugoti maksimalų darbuotojų skaičių.“

Sprendimus bei pagalbą valstybei siūlo ir verslininkai

Kelionių ekspertė tvirtina, kad pirmas dalykas, ką reikia padaryti – atsiskaityti su tais vartotojais, kurie neplanuoja vykti į keliones. Tai reiškia – sukurti priemonę per kurią nors instituciją, kuri leistų iš jos pasiskolinti pinigus kelionių organizatoriui ir išmokėti juos tiems, kas neplanuoja keliauti. „Nekeliauti dažniausiai planuoja tik vyresnio amžiaus žmonės ar sergantys lėtinėmis ligomis. Tie žmonės galėtų puikiai pasinaudoti infrastruktūra, jau esančia Lietuvoje. Važiuoti į SPA, viešbučius, kaimo turizmo sodybas, aktyviai poilsiauti. Mes labai tikimės pagalbos iš valstybės.“,- teigia Ž. Gavelienė.

Pasak Žydrės Gavelienės, būtina išsaugoti darbo vietas turizme. „Turizme dirba labai talentingi žmonės. Jie moka net po keletą užsienio kalbų, išmano aukštus klientų aptarnavimo standartus ir yra puikūs pardavėjai. Grėsmė reali, kad per šią krizę neteksime dalies jų dėl to, kad aukštos kvalifikacijos specialistai gali išvažiuoti į kitas šalis.“

Estravel Vilnius vadovė mano, kad turizmo atsigavimas bus žymiai sunkesnis nei tikėtasi. „Pirmas dalykas, ką turime padaryti – išsaugoti darbo vietas ir atsiskaityti su vartotojais. Antras dalykas – imtis priemonių, kurios paskatintų turizmo augimą. Tai reiškia: organizuoti konferencijas Lietuvoje, investuoti į kongresų centrą, kuris atneštų naudą visai turizmo industrijai. Taip pat į aviakompanijų pritraukimą.“, – primena kelionių ekspertė.

Pinigų grąžinimas keliautojams

Ž. Gavelienė mano, kad greičiausias ir realiausias būdas, kada vartotojas galėtų susigrąžinti pinigus, yra trys mėnesiai po ekstremalios situacijos pabaigos. „Įvertinant visą situaciją Europoje, Lietuvoje yra pačios palankiausios sąlygos vartotojui. 20-yje iš 27-ių Europos šalių, vartotojai gali susigrąžinti pinigus tik po 12-18 mėn. Tad Lietuvoje šis santykis yra labai harmoningas.“

Kelionių ekspertė tvirtina, kad bendrą rinkos skaičių, kiek keliautojų nukentėjo, sunku įvardinti: „Kiekviena diena atneša naujus skaičius. Tačiau aš galiu įvardinti, kad savo vadovaujamoje įmonėje esame apklausę visus keliautojus, kurie negalėjo išvykti dėl koronaviruso pandemijos. Net 70 % atsakė, kad jie yra linkę perkelti kelionės datą. 30 % vis dėlto pageidauja susigrąžinti pinigus.“ Ekspertė pabrėžia, kad gal tai neatrodo didelis skaičius, tačiau tai yra tikrai nemažai. Ž. Gavelienė pabrėžia, kad įvairios šalys tokią situaciją sprendžia skirtingai: „Danija investavo 200 milijonų, Estija 25 milijonus. Tokių sėkmingų pavyzdžių yra dar daugiau. Mes tikrai tikimės, kad vyriausybė atras priemonę ir Lietuvai.“

Paklausta ar jau yra pradėjusių bankroto procedūrą kelionių organizatorių, Ž. Gavelienė atsako: „Bankroto procedūra nėra toks greitas procesas. Visų pirma yra kelionių organizatoriaus licencijos sustabdymas arba nutraukimas. Mano žiniomis, yra kelios įmonės, kurios paprašė, kad joms licencija nebūtų atnaujinta. Tai reiškia, kad jos viską padarė sklandžiai – atsiskaitė su vartotojais. Dėl neatsiskaičiusių su vartotojais kelionių organizatorių reikėtų klausti Valstybinės vartotojų teisių tarnybos, bet mano žiniomis, tokių šiai dienai dar nėra.“

Estravel Vilnius vadovė primena, kad nuo vyriausybės pagalbos ir paramos priklauso, kiek turizmo paslaugas teikiančių įmonių išgyvens. „Pasaulio mastu prognozuojama, kad 40 % kelionių šiais metais sumažės. Natūralu, kad 40 % darbo vietų be valstybės pagalbos nepavyks išsaugoti.“

Verslui atsigauti reikės laiko

Pasak Ž. Gavelienės, dalis keliautojų, kurie planavo atostogas kovo-balandžio mėnesiais jau neišvyko. Tikėtina, kad dar ir gegužės mėn. neišvyks. Ekspertė teigia: „Turbūt 50 % atostogautojų, kurie keliauja pirmoje vasaros dalyje, mes jau netekome. Žiūrint į konferencijų organizavimą – jos yra planuojamos gerokai iš anksto. Šiais metais galėsime įgyvendinti tik apie 20 % suplanuotų konferencijų ir parodų. “

Anot Žydrės Gavelienės, verslo kelionės atsigaus greičiausiai, tačiau pastebima, kad didžiausias verslo sezonas – kovas, balandis, gegužė yra prarasti. „Tikrai neužteks šios vasaros. Tikėtina, kad verslo kelionės į normalias vėžes galėtų sugrįžti kitų metų pirmojo ketvirčio pabaigoje, jeigu nesulauksime antrosios koronaviruso pandemijos bangos.“ – tvirtina kelionių ekspertė.

Jei žiūrite į ateitį ir jau planuojate įvairias keliones Lietuvoje ar užsienyje, norite surengti konferenciją ar įmonės renginį – kviečiame į mus kreiptis nurodytais kontaktais. Šioje srityje turime sukaupę didelį patirties ir žinių bagažą, tad Jums pateiksime geriausią pasiūlymą.