UNESCO misija – palaikyti pasaulio paveldo sąrašą. Šį sąrašą sudaro istoriniai ir gamtiniai objektai, kurių išsaugojimas reikšmingas visam pasauliui. 2025 m. liepą UNESCO sąrašas buvo papildytas 26 naujais objektais ir šiuo metu jame iš viso yra 1248 vertybės, skaičiuojant per 170 pasaulio šalių. 

26 NAUJI OBJEKTAI ĮTRAUKTI Į UNESCO

• Karnako megalitai ir Morbihano pakrantės (Prancūzija) – tūkstančiai priešistorinių akmenų, išrikiuotų linijomis.
• Murujuga kultūrinis kraštovaizdis (Australija) – šventoje aborigenų vietovėje yra daugiau nei milijonas uolų raižinių, atspindinčių 50 000 metų žmogaus ryšį su gamta.
  
• Mino rūmai (Graikija) – Kretos saloje išlikę senoviniai rūmų griuvėsiai, kurie simbolizuoja Mino civilizacijos  architektūrą ir kultūrą.
  
• Maratų gynybiniai kraštovaizdžiai (Indija) – dvylika istorinių kalnų tvirtovių Maharaštroje ir Tamil Nadu, atspindinčių Maratų imperijos karinės strategijos genialumą.
• Priešistorinės Choramabado slėnio vietovės (Iranas) – senoviniai urvai ir gyvenvietės, kurios per tūkstantmečių atskleidžia žmonių veiklą ir vystymąsi Vakarų Irane.
• Sardis ir Lydijos tumulai (Turkija) – Lydijos sostinės ir karališkųjų kapaviečių archeologinės liekanos.
• Port Rojalio archeologinis kompleksas (Jamaika) – kadaise vadintas „nuodėmingiausiu miestu žemėje“, buvęs piratų uostas pasakoja apie XVII a. kolonijinį pasaulį.
  
• Jen Tu – Vin Nghiem – Kon Son, Kiep Bac kompleksas (Vietnamas) – Budistinė piligrimystės vieta, susijusi su Trúc Lâm zen mokykla ir turtingu religiniu paveldu.
• Panamos kolonijinis kelias (Panama) – istorinis prekybos kelias, jungiantis Atlanto ir Ramiojo vandenynus.
• Senojo Chutalo kultūros paveldas (Tadžikistanas) – archeologiniai radiniai iš Šilko kelio karalystės, atspindintys Zoroastrizmo, helenistinius ir islamo bruožus.
  
• Bavarijos karaliaus Liudviko II-ojo rūmai (Vokietija) – Neuschwanstein, Linderhof ir Herrenchiemsee.
• Omatí Minhô – Bidžagoso kultūrinis kraštovaizdis (Bisau Gvinėja) – šventi vietinių bendruomenių santykiai su žeme ir jūra perteikia darnų gyvenimo būdą.
  
• Khmerų raudonųjų memorialai (Kambodža) – vietos, tokios kaip Tuol Sleng ir Čeng Ekas, primena apie Kambodžos genocido žiaurumus ir taikos atminimą.
  
• Miškų tyrimų instituto parkas (Malaizija) – gyvas tropinio miško tyrimų ir išsaugojimo centras, įkurtas dar britų kolonijiniu laikotarpiu.
  
• Vicharika piligriminis kelias į Wirikutą (Meksika) – šventas kelias per dykumas ir kalnus, atspindintis Vicharika tautos kosmologiją ir ritualus.
• Malandžės kalno kultūrinis kraštovaizdis (Malavis) – dvasinė ir ekologinė „Dangaus sala“, svarbi vietos bendruomenių pasaulėžiūrai ir išgyvenimui.
  
• Xixia imperatorių kapai (Kinija) – monumentalūs Tangutų karalių kapai, sujungiantys kinų ir tibetiečių budistinę architektūrą.
• Domus de Janas (Italija) – į uolas iškaltos laidojimo kameros Sardinijoje, datuojamos IV tūkst. pr. Kr., rodo seniausias mirusiųjų pagerbimo tradicijas.
• Bangudae Petroglifai  (Pietų Korėja) – priešistoriniai graviūros ant plokščių vertikalių uolų paviršių.
• Miškų tyrimų instituto paveldas (Malaizija) – miškų biologinės įvairovės ir darnios miškininkystės tyrimų vieta su ilgalaike istorija.
• Peruaču urvų nacionalinis parkas (Brazilija) – įspūdingi karstiniai dariniai su milžiniškais urvais, uolų menu ir retos Cerrado ekosistemos flora bei fauna.
• Miono kalvos (Danija) – įspūdingos kreidos uolos Baltijos jūros pakrantėje liudija 70 milijonų metų geologinę istoriją.
• Bidžagoso salynas – Omatí Minhô (Bisau Gvinėja) – išskirtinis jūrinis ekosistemų kompleksas, svarbus paukščiams, jūrų karvėms ir tradicinei aplinkos apsaugai.
• Golos–Tivai kompleksas (Siera Leonė) – biologinės įvairovės kupinas atogrąžų miškas, kuriame gyvena šimpanzės, reti paukščiai ir gyvos vietinės tradicijos.

Kviečiame susipažinoti daugiau apie šiuos naujus objektus, vietoves, įtrauktas į UNESCO, spaudžiant mygtuką žemiau. 

2024-25 m. žemėlapis | ©https://whc.unesco.org/